Du ratukai Vingio parke, bandant užgriebti kuo daugiau miško takelių, ~10km - 62'.
15' ant bėgimo takelio, didinant įkalnę ir laikant 11,3km/h greitį. treniruokliai 40', pirtis, baseinas.
Smagiai pabėgiojau, bet padariau milijoną klaidų. Bėgant į pirmą punktą, neįžiūrėjau keliuko kairėje (nuo kurio norėjau orientuotis) ir prabėgau iki proskinos. Bėgant į antrą punktą, nepasižiūrėjau į kompasą, bet pasiklioviau savo paties "orientacija" ir vos neatsiradau 3 punkte. Nevykusiai klaidžiojau aplink 7 punktą, kol nepasiėmiau krypties nuo kelių sankryžos. Pasimečiau 8kp apylinkėse, norėjau sugrįžti į pagrindinį kelią, bet sumaišiau šiaurę su pietumis ir nubėgau visai priešinga kryptimi. Bėgant į devintą užgęso mano halogenas, ko pasekoje nepataikiau į 10 punktą ir apibėgau ratą. Užtrukau 55'16" su maždaug 20'30" klaidų.
Šiandien begiojimą Vingio parke pakeičiau į Karoliniškių šlaitą. Prieš porą metų Karoliniškių šlaite begiodavau bent porą kartų per savaitę. Kažkada ten bėgdamas užtikau šlaite vykstančias orientacinio varžybas. Stebėjausi, kad kai kurie dalyviai, labai gerai jautėsi tuose kalniukuose. Pats tada dar nebuvau bandęs "orientuotis". Pastaruoju laiku per daug prisirišau prie Vingio parko ir į šlaitą įbėgdavau labai retai. 0 veltui... Nesenai bėgdamas Verkių Rūmų žemėlapyje H5m, 2.8km trasą ant galo gavau pompą. O kažkada maniau, kad kalnai mano "arkliukas"... Taigi dabar manau šlaite reiktų pabegioti bent kartą per savaitę. Šiandien 42', ~7km.
poilsio diena. dviratis 2x15'. po treniruoklių skauda viršutinės kūno dalies raumenys. jaučiasi, kad pastarąjį pusmetį dirbau tik ant kojų.
bėgimas 33', ~5KM, treniruokliai 60', pirtis, baseinas.
26' dviratis - 52'03" orientacinis - 23' dviratis. Pagaliau nusipirkau nykštinį kompasą ir bandžiau jo privalumus. Žinoma daug patogiau, bet manau reikia dar labiau apsiprasti. Bėgdamas į pirmą punktą truputi užsimiršau ir nesuspėjau pasukti. Trečio punkto vietą įsivaizdavau kiek kitaip (matyt dar nemoku skaityti žemėlapio). Pablūdijau ieškodamas 7-to. Gal kiek neekonomiškas prabėgimas į 11-tą. Ieškodamas 14-to, vėl blogai supratau reljefą. Taigi reiktų daugiau laiko skirti reljefo įsisavinimui.
65' dviratis - 53'09" orientacinis - 70' dviratis. Viso ~188'. Bėgant iš antro punkto, patingėjau normaliai nusistatyti azimutą, užmečiau tik akį į kompasą, bet matyt kažką ne taip sužiūrėjau. To pasekoje teko begioti ratais. Į ketvirtą punktą pasirinkau bėgti tuo pačiu keliu kaip jau bėgau, nors dabar manau, kad tai nebuvo geriausias sprendimas, nes bėgti ta proskina buvo ganetinai klampu. Labai ilgai šukavau mišką kol radau 4 punktą. Aplinkui augo daug, žmogaus ūgio kadagių, kurie jį gerai paslėpė. Bėgdamas į 5 punktą, ir jau būnant KP apylinkėse išbėgau į žemėlapyje nepažymėtą keliuką, nieko nesupratau, todėl sugrįžau atgal ir pasiekiau punkta "garantuotu" keliu. Taigi šitas bermudu trikampis (3,4,5KP) surijo visą mano laiką ir halogeno baterijos energiją. Minant dviračiu atgal, sunkiai įžiurėjau kelią, nes automobiliai spigino man į akis, o diodinė akis nedaug gelbėjo. Rimtai iš kelio išlekiau tik vieną kartą, po ko ėmiausi papildomų greičio apribojimų.
Pora naujų nuotraukėlių.
Mūsų grupė Grintovec viršūnėje.
"Nothing else matters" Krokuvos bare.
